Istorija

Švėkšnos dvaras rašytiniuose šaltiniuose pradėtas minėti XV a. viduryje. Jis tada priklausė Žemaičių seniūnui Mykalojui Kęsgailai. Teritorija buvo didžiulė, ribojosi su karališkąja Gardamo žeme, Prūsija, Rietavo, Pajūrio tijūnijomis. 1766 m. Švėkšnos dvaro šeimininkais tapo grafai Broel Pliateriai ir valdė jį iki 1944 m. Pirmasis šios giminės atstovas, pradėjęs šeimininkauti Švėkšnoje, buvo Livonijos grafas Vilhelmas Jonas Broel Pliateris.

Pliateriai – didelę įtaką Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime turėjusi giminė, kuri save kildino iš Šveicarijos Broel apylinkių ir pasirašinėjo Broel Pliateriais. Šios giminės kilmingumą patvirtina jos herbas: per aukso spalvos skydą skersai eina trys raudonos juostos.

Švėkšnos dvaro paveldėtojas grafas Adomas Alfredas Gustavas Pliateris užėmė aukštas pareigas caro rūmuose Peterburge. Dvare lankydavosi aukšto rango svečiai, gausi Pliaterių giminė. Jie čia atvykdavo pamedžioti, tam tikslui netoliese užveistame, tvora aptvertame 70 ha ploto žvėryne, kuriame buvo daug briedžių, stirnų, fazanų. Medžioklė buvo visų Švėkšnos dvarininkų pomėgis ir privilegija.

 

 

Pliateriai gyveno XVIII a. statytame neišvaizdžiame, mediniame vieno aukšto dvare.

 

 

 

 

Reikėjo naujų rūmų aukštų svečių priėmimui ir pobūviams rengti. 1880 m. grafas Adomas Pliateris šalia senojo Švėkšnos dvaro pastatė grakščius, nedidelius ampyro stiliaus rūmus, kuriuos pavadino žmonos vardu – villa "Genowefa".

Parke, aplink vilą, pasodinta daug retų medžių, augalų, iškasti tvenkiniai. Dvarą po vyro Adomo Pliaterio mirties 1910-1912 m. valdžiusi Genowefa Platerowa buvo savo vertę žinanti, bet reta viešnia Švėkšnoje, labiau mėgusi gyventi Paryžiuje. 

 

 

1912-1940 m. laikotarpiu Švėkšnos dvaru rūpinosi Adomo ir Genowefos sūnus grafas Jurgis Felicijonas Broel Pliateris. Jo rūpesčiu buvo pastatytos šv. Florijono ir Dianos skulptūros, saulės laikrodis. Jis dalį Švėkšnos parko dovanojo gimnazijai ir rėmė po 1925 m. gaisro nukentėjusias šeimas, aktyviai dalyvavo miestelio, gimnazijos gyvenime. 1940 m. sovietinė valdžia nacionalizavo dvarą. Tais metais parke, šalia vilos, buvo sudegintas visas Pliaterių archyvas, daug vertingų knygų, meno kūrinių. Tik maža dalis daiktų, paveikslų pateko į Telšių muziejų, kur yra saugomi iki šiol. 

Sovietinės valdžios laikotarpiu vila Genowefa buvo gana apleista. Pagrindinėje salėje buvo rodomi kino filmai – tam tikslui vienoje iš terasų pastatyta kino aparatinė. Kitos patalpos buvo skirtos bibliotekai, antrame aukšte įsikūrė apylinkės vykdomasis komitetas, centrinėje salėje vyko šokiai. Priešais vilą, parteryje, buvo palaidoti sovietiniai kariai, pastatytas paminklas. 

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, karių palaikai perlaidoti Švėkšnos kapinėse, parko parteryje atkurta buvusi vaza ir gėlynai. Miestelį puošiantis parkas, išlikę dvaro pastatai gražinti JAV gyvenančiai Aleksandro Broel Pliaterio žmonai Felicijai Laimei Broel Pliaterienei. Jos rūpesčiu restauruoti Švėkšnos ir Vilkėno dvarų pastatai, atnaujinti gėlynai, restauruota mažoji parko architektūra, stilingi parko vartai.

Senuose Pliaterių dvaruose vis dar tebegyvena mūsų krašto istorija, kurios neištrynė iš atminties laikas, o labiausiai – žmonės. Tai ypatingas palikimas ateities kartoms.